обмишу́ривать(ся)
verbo
обмишу́ритЬ(ся)
verbo
обмишу́ритЬ(ся)
permalink
обмишу́лить (v)
обмишу́литься (v)
обмишу́рить (v)
обмишу́риться (v)
обмишу́ривать(ся) (v)
обмо́ (v)
обмочи́ться (v)
обмол (s. masch.)
обмола́чивание (s. n.)
обмола́чивать (v)
обмолоти́ть (v)
обмо́лвиться (v)
обмо́лвка (s. femm.)
обмора́живание (s. n.)
о́бморочный (agg.)
обмо́точный (agg.)
обмозгова́ть (v)
обмозго́вывать (v)
I nostri siti
- Dizionario italiano
- Grammatica italiana
- Verbi Italiani
- Dizionario latino
- Dizionario greco antico
- Dizionario francese
- Dizionario inglese
- Dizionario tedesco
- Dizionario spagnolo
- Dizionario greco moderno
- Dizionario piemontese
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
Ën piemontèis
Le nostre applicazioni mobili
Android

