устраня́ть(ся)
verbo
устрани́тЬ(ся)
verbo
устрани́тЬ(ся)
permalink
устраивать (vi)
устра́ивать(ся) (v)
устрани́ть (v)
устраня́ть(ся) (v)
устрашать (vi)
устраша́ть(ся) (v)
устраша́юще (avv.)
устраше́ние (s. n.)
у́стрица (s. femm.)
устрои́тельница (s. femm.)
устр-во (sigla)
устреми́ть (v)
устреми́ться (v)
устремлять (vi)
устремля́ть(ся) (v)
уступа́ть (v)

I nostri siti
- Dizionario italiano
- Grammatica italiana
- Verbi Italiani
- Dizionario latino
- Dizionario greco antico
- Dizionario francese
- Dizionario inglese
- Dizionario tedesco
- Dizionario spagnolo
- Dizionario greco moderno
- Dizionario piemontese
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
Ën piemontèis
Le nostre applicazioni mobili
Android